Šimtas mažų varpelių, viena didelė varpinė, pusė statinaitės silkių sūrymo ir drąsios, žavios, sunkumų nebijančios, gyvenimui besišypsančios moterys. Kas? Prasmės ir laimės paieškos pasakose Šėtos gimnazijos Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkciame centre

  • 27e4e057242e287-1-1
    Akvilė Sadauskienė
    Pasakos Augimui  Asmenybės ugdymo užsiemimai idėjos autorė ir įgyvendintoja
     
    Nemanykit, kad silkių sūrymą „ištraukiau“ iš tos statinaitės, kurią Velykoms artėjant vieną po kitos atidarinėja mano lankomiausi turgavietės prekybininkai mažame mūsų rajono centre. Mat jų silkės mums - pačios gardžiausios. Aš apie kitą statinaitę, kurios turinį prieš 77 metus Pagirių piliečiai kooperatyvo nariai buvo kviečiami išsidalinti, nes nesavanaudiškoji valdyba nežinojo, ką su juo daryti. Pačios statinaitės nemačiau ir kooperatyvo narių susirinkiman nepataikiau, nes važiavau į kitą – mano vedamą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pasakų pagrindu seminarą. Bet ir vėl, kaip dažnai atsitinka - ar gali mokyti nesimokydamas?.. Atsakymas: ne.

    Tai apie pamokas, išeitas Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkciame centre ir papasakosiu.

    Pamoka nr. 1
    Niekada netikėk, kai tau sako, kad VISA Lietuva emigravo, o mažuose miesteliuose – jau visai neliko gyvybės. Ir dar kiek. Jei netiki – pažiūrėk užvertęs galvą į antrą šimtmetį skaičiuojantį varpinės statinį ir nepatingėk užlipti į visus penkis jos aukštus. Ir jau pusiaukelėje lydimas čia gimusio, augusio, čia savo tėvus ir senelius laidojusio gido pajusi, kiek daug savo kraštą mylintis žmogus gali duoti ne tik šio miestelio gyventojams. Klausydamas pasakojimo, ne tik emocijomis vertindamas ekspozicijas supranti, kiek daug Lietuvoje panašių vertybių ne tik nuvertėjo, bet ir išnyko. Tarsi niekam nereikalingos, tarsi nepastebimos. O čia, nei vykdomoji, nei įstatymus leidžiamoji valdžia, bet ta tikroji, vietinė bendruomenė, surėmė pečius ir įgyvendino varpinės rekonstrukcijos projektą. Sako, kad dėl vietovės atokumo ir sunkaus pasiekiamumo, tik vardan savo miestelio ir krašto... O aš manau, kad vardan tos – Lietuvos.
    Nepaslėpsi ylos maiše, taip ir Pagirių varpinės bei ją atgaivinusių žmonių triūso jokiais ūkais neapkaišysi. Ir tvekinio, ir tilto, be finansavimų, tik su reikiamais įrankiais ir vietos žmonių vidiniu degimu ir didele nuovoka dailiai sutvarkytų.
    Skubėkite, piliečiai, kol dar yra kas aplink mus galutinai nesugriuvo, ir semdami gerąją patirtį iš pagiriškių, ne žodžais, o darbais renovuokite bendruomeniškumą, patriotiškumą, vertybines orientacijas, meilę savam, kraštui ir artimui.
    Tik pamanykit, mano gimtojo Prienų miesto garbės vardas - Juozas Vilkutaitis - Keturakis - gerai žinomas ir Pagiriuose. Varpinė saugo jo komedijos „Amerika pirtyje“ kunigo A. Alseikos pastatymo atmintį. Ar gali tuo nesidžiaugti, toldamas nuo namų ir vis atrasdamas „savų“. Aš tai negaliu.
    Šiandien kaip niekad daug kalbame apie Lietuvą ir jos šimtmetį, apie žmones, kurie ją kūrė. O kaipgi tie, šiandienos saugotojai, kurie neleidžia kadais sukurtai Lietuvai sugriūti.O galėtų. Daug daug skųstis ir dejuoti. Nes pasak filosofo A. Jokubaičio, LRT eteryje vasario šešioliktąją ieškojusio mūsų tautinio identiteto apraiškų ir aptikusio „sielograužos mentalitetą“, gebėjimo būti laimingais išsiugdymas mums vis dar aktualus.
    Gerbiamas filosofe, atvykite į Pagirius. Jums čia patiks.
    Ačiū bendruomenei, bendruomenės pirmininkėms, Vandai Poderienei, nepabijojusiai imtis milžiniškos atsakomybės, ir Daivai Noreikienei, puikiai idėjų tęsėjai ir nuostabiai gidei. Dar pora dienų po viešnagės galvojome tik apie jūsų ne tik miestelio simbolį - varpinę - ir apie tai, kiek daug žmogus ir jo meilė bei darbas gali...
    Šimto dailių varpelių, kuriuos krašto žmonės ir mažos vaikų rankelės sulipdė, skambesys, lai sugrįžta šimtu lankytojų į jūsų varpinę kas dieną, lai mokosi taip uoliai ir efektyviai, kaip kad kursą išėjome mes.
    Pamoka nr. 2
    Ak tos moterys! Ir visos – žavios ir besišypsančios. Ir nesvarbu, kiek negandų, praradimų, vargų ar neišsakyto ilgesio joms likimas nepašykštėjo. Dar niekada tiek daug nesijuokiau savo vedamame kvalifikacijos tobulinimo seminare, kaip tądien. Gal buvo tarptautinė juoko diena?.. Kol dar vis diskutuojama, ar tas vitaminas C gaminasi organizme juokiantis, ar ne, toks atsivėrimas, atsipalaidavimas, pašėlęs kvatojimasis iš pasakose atpažintų savo bėdų, gyvenimo rūpesčių, savo tariamų ydų ir skaudžių patirčių, man rodos, prilygo organizmo perkrovimui, minčių susirikiavimui ir užplūdusiam palengvėjimui. Tarsi gerai išsiverkus. Vyrai, godokite ir mylėkite savo puikias, brandžias, kūrybingas, laisvas asmenybes - moteris. Mielosios, o dabar - surimtėkime. Ugdomės ir ugdome ugdytinius. Tad nepamirškime namų darbų:
    Pamoka nr. 3
    Filosofo, teologo, poeto Pagirių krašto sūnaus, A.Jakšto žodžius: „Darbuokis, triūsk, gyvai sukrusk. Spėkų nesigailėk! O da, brolau, daugiau, labiau. Jausk ir mylėk! Ką tau kas skirs – ar peiks, ar girs, tu nieko nežiūrėk. Į žmones eik, jiems laimės teik, jausk ir mylėk“, išmok mintinai ir kartok nuolat. Šalia kasdienės maldos.
     
    Prekių nėra.